1. Kaip prasidėjo Jūsų veikla „Kūrybinėse partnerystėse“?

 Susitikau su dabartiniais organizatoriais, kalbėjome su britais, kurie jau dirbo kelerius metus. Kalbėjome tik šiaip, apie idėją, vėliau ,,pramušinėjome“ šią idėją. Ėjome į ministeriją ir gavome oficialų finansavimą. Tapau agentu bei praktiku.

 2. Pasakykite keletą sakinių apie save.

 Nenustygstantis vietoje, universalus, kartais per daug „užgriebiantis“, maksimalistas, svajotojas ir besistengiantis visą laiką išlikti jaunas :)

 3. Kokių emocijų – teigiamų ar neigiamų – daugiau patiriate šioje veikloje?

 Mmm.. Daugiausia teigiamų! :) Tos neigiamos – tai nuovargis. Klysti - mokaisi ir vėl klysti.

4. Kokių idėjų nepavyko įgyvendinti?

 Nežinau konkrečiai, bet man labai gaila, kai nepavyksta įtraukti visų vaikų į veiklą, išmokyti jų kažką daryti arba nesiseka ”uždegti” mokytojų - ne tos pačios idėjos.

 5. Kadangi jau trejus metus dirbate, pasakykite kokios patirties įgijote?

 Bendravimo. Tenka bendrauti su pradinukais, vyresniais vaikais. Prisimenu, koks pats paauglys buvau. Labai gyvenimiška, šauni patirtis :)

 6. Ar būna dalykų, kuriuos nurašote tiesiog kaip nepavykusius ? Ar viską stengiatės padaryti iki galo ?

 Reikia išmokti pasakyti, kad nepavyko ir nurašyti. Kartais reikia tą įvertinti, o ne šiaip apsimesti, kad to nebuvo.

 7. Kaip Jums mūsų mokykla?

 Man tai šauni, architektūriškai įdomi. Puiku tai, kad  viskas eina ratu ir taip painu.

 Ačiū.

Interviu parengė Meda Mačiulaitytė ir Samanta Bakanaitė, 8b