Lietuviai nuo pat valstybės kūrimosi pradžios XIII a. buvo priversti nuolatos kovoti dėl jos išlikimo. Tuo netu atsirado svarbiausias organizuotos apsaugos mechanizmas – kariuomenė.
    Lapkričio 25 d. minėjome atkurtos Lietuvos kariuomenės šimtmetį: per trečią pertrauką žiūrėjome filmus apie viduramžių Lietuvos karius, per ketvirtą – apie tarpukario ir šiuolaikinę Lietuvos kariuomenę.

     Atsisveikinome su rudeniu Jurbarkų darželio-mokyklos surengtoje poezijos ir muzikos šventėje „Išlydim rudenėlį“. Juk ruduo – tai derliaus metas, o duona – pati brangiausia derliaus dovana.
     2b klasės mokiniai ir mokytoja M. Buitkuvienė į rudens palydas vyko parengę kompoziciją pagal lietuvių liaudies pasaką „Kaip vilkas sumanė duonos išsikepti“. Džiaugėmės matydami pasirodymus vaikų, kurie  su savo mokytojomis atvyko iš Eržvilko gimnazijos, Skirsnemunės, Klausučių, Viešvilės pagrindinių mokyklų, Jurbarko Naujamiesčio progimnazijos. Sužavėjo šeimininkų, Jurbarkų darželio-mokyklos, mokinių muzikinis spektaklis pagal Just. Marcinkevičiaus poemą „Grybų karas“. Mokiniai susidomėję klausėsi poetės, rašytojos Dalios Teišerskytės minčių ir posmų.

     Mūsų progimnazijos mokiniai lapkričio 10 d. dalyvavo Jurbarko Naujamiesčio progimnazijoje vykusioje Tauragės krašto skautų sueigoje „Technologijų ekspedicija“. Ją vedė vyresnieji skautai iš Vilniaus, kurie supažindino ir pristatė mus supančias naujoves. Vaikai turėjo galimybę išmėginti barkodų sistemą atlikdami užduotis mobiliuose telefonuose. Jie ieškojo atsakymų į pateiktus klausimus, dalyvaudami proto mūšyje naudojosi „Kahoot“ programa, kompiuteriais kūrė reklamas įvairioms prekėms parduoti, mokėsi užtikrinti kuo didesnį „Facebook“ paskyros saugumą. Mūsų skautai plėtė ir geografinį akiratį įsitraukdami į žaidimą lauke – jie naudojosi telefonais, kuriuose pagal pasirinktą vietovę buvo pateikiamas slėptuvių (su pavadinimais ir koordinatėmis) sąrašas, ieškomų objektų aprašymai bei jų atstumai, užuominos ir kita reikalinga informacija.
   Skautai prasmingai ir naudingai praleido laiką, susitiko su draugais ir įgijo naujų žinių.

                                                                                      Skautų vadovė S. Norkienė

     Nors Lietuva dar Gedimino valdymo laikais buvo žinoma kaip tolerantiška valstybė, deja, šiuo metu galima susidurti su neapykantos pavyzdžiais prieš kitataučius, kitaip mąstančius ar atrodančius žmones. Netolerancijos pavyzdžių pastebėsime ir žvelgdami į istorinę praeitį.
    Lapkričio 16 dieną mūsų progimnazijoje buvo minima Tolerancijos diena, kurios metu vyksta įvairūs renginiai. Šią dieną nuo 1995 metų švenčia daugelis demokratinių valstybių. Mūsų šalyje nuo 2003 m. istorinio teisingumo komisija inicijuoja šios dienos minėjimą kasmet.
    Šių metų tolerancijos simbolis – raktas, kuriuo galima atrakinti žmogaus vidinį pasaulį ir padėti atsiskleisti teigiamoms asmenybės savybėms. Šiandien nebuvo nė vienos klasės, kurioje nebūtų paliesta ši pilietinė iniciatyva. Pradinių klasių mokiniai ant nupieštų raktų rašė žodelius, žiūrėjo filmukus apie žmones, kuriems reikalinga pagalba. 5-8 klasių mokiniai ieškojo mieste senų spynų, raktų, fotografavo juos ir diskutavo apie tolerantiškos visuomenės idėją.
    Istorijos, etikos pamokose bei klasių valandėlių metu mokiniai aptarė nepakantumo, netolerancijos pavyzdžius, mokėsi nelikti abejingais, sužinojo, kokias pasekmes gali sukelti nejautrumas kitam.

                                                   Socialinė pedagogė Nijolė Paulikienė