Paskutinėmis mokslo metų dienomis 8–10 klasių mokiniai buvo pakviesti dalyvauti turistiniame sąskrydyje „Draugystė“ Sudarge (Šakių rajone). Iš pradžių sudarėme dvi komandas, kurios turistiniais įgūdžiais turėjo gerokai pranokti varžovus, tačiau, mokslo metams baigiantis, mūsų entuziazmas slopo, galiausiai liko šeši pasiryžę dieną ir naktį keliauti dešimtokai. Jie ir susibūrė į vienintelę mūsų mokyklos turistų komandą.

     Atvykę į vaizdingąjį  Sudargą, įkūrėme stovyklavietę. Šalia mūsų statė palapines, bruzdėjo, lakstė kitų mokyklų mokiniai – sąskrydyje dalyvavo net 18 komandų. Tiesą sakant, mūsų stovyklavietė buvo ypatinga. Ją sudarė du nedideli turistiniai būstai: mūsų auklėtojos Rositos automobilis „Audi“ ir mokytojo Sauliaus palapinė. Įsikūrėme puikiai: automobilyje – merginos, palapinėje vaikinai. Stovyklavietę papuošė šūkis: „Su „Audi“ – niekada nesnaudi“, keliantis mūsų aktyvumą.
     Pirmąją dieną vyko orientacinio sporto varžybos. Mūsų komandos narys Paulius gyvena netoliese, vietovė jam gerai pažįstama, todėl neturėjome vargo ieškodami paslėptų punktų. Nors startavome pirmi, teisėjai, atsižvelgdami į jiems vieniems žinomas taisykles, skyrė mums ketvirtąją vietą.  Nepykome – graži diena, geri draugai kėlė mums nuotaiką. Ir gyrėme Paulių – jis, mūsų akimis, geriausias orientacininkas. Ištvermės rungtyje daugelį stovyklautojų įveikė Renatas, kuklus, draugiškas mūsų komandos narys, parodęs neįtikėtiną fizinę ištvermę.
     Virvės traukimo varžybose mus, lieknus ir grakščius, tiesiog nupūtė sunkiasvorė Kidulių komanda. Nenuliūdome – graži diena, geri draugai, malonūs vadovai. 
     Vakare – komandų prisistatymas vaizdingame gamtos amfiteatre. Vedami Onutės bei Renato, nuoširdžiai prisistatėme ir sulaukėme daugybės aplodismentų. Vėliau – susipažinimo vakaras ir diskoteka, kaip buvo skelbta, iki 1.30 val. Gera muzika nepaliko abejingų, todėl diskoteka šiek tiek užsitęsė, paskutinieji šokėjai iš šokių aikštelės keliavo tiesiog į rytmetinę mankštą. Nepavargome – trumpa naktis, gera muzika, ant piliakalnio liepsnojantis laužas ir, svarbiausia, puikūs draugai neleido snausti.
     Po pusryčių vyko krepšinio ir tinklinio varžybos. Nors Onutė puikiai žaidžia tinklinį, o Vilius – puikus krepšininkas, finale žaisti mums neteko – likome, kaip supratome, ketvirti. Beliko guostis sumuštiniais, kuriuos nepavargdama mums ruošė Neringa. Tiesą sakant, labai nenusiminėme – žaisdami patyrėme daug malonių emocijų. 
     Sąskrydžio uždarymo metu buvome apdovanoti Padėkos raštu už dalyvavimą sąskrydyje ir krepšinio kamuoliu (tai įrodymas, kad Vilius, Pijus, Paulius ir Renatas moka žaisti krepšinį – valio jiems!).

Lina Jakaitytė (10b), jaunoji žurnalistė